Rekomendacijos praktikos vadovui

 

Kvalifikuoti studentų praktikų vadovai (tutoriai ir mentoriai) – būtina sėkmingo studentų praktikų organizavimo sąlyga.

Kuriant praktikos vadovų kompetencijų tobulinimo ir ugdymo programas, neišvengiamai keliamas klausimas – koks turėtų būti geras praktikos vadovas? APartMent projekto (1998 – 1999) metu atliktų tyrimų duomenys rodo, kad šalių, kuriose įgyvendinamos praktikos vadovų rengimo programos, atstovai pripažįsta tuos pačius charakterio bruožus, reikalingus praktikos vadovui:

  • gebėjimas nustatyti prioritetus;
  • sąžiningumas ir teisingumas;
  • sisteminis, nuoseklus, logiškas darbo stilius;
  • teigiama nuostata veiklai ir entuziazmas;
  • kantrybė, atjauta, žmogiška šiluma;
  • tikslumas ir kruopštumas;
  • humoro jausmas;
  • realus požiūris į situaciją;
  • sava vizija ir darbo filosofija;
  • aukštų rezultatų siekimas;
  • pavyzdžio rodymas;
  • pasitenkinimo jausmas ugdant;
  • taktas;
  • lankstumas.

Analizuojant „gero praktikos vadovo“ sampratą, minėtame tyrime dalyvavę respondentai vieningai sutaria dėl praktikos vadovo asmenybės bruožų, tačiau kalbant apie tutoriui reikalingas žinias, nuomonės išsiskiria. Remiantis K. Döring sukurtu švietėjų/trenerių/docentų kompetencijos modeliu praktikos vadovui yra reikalingos tokios kompetencijos:

  • Socialinė kompetencija;
  • Dalykinė kompetencija;
  • Didaktinė kompetencija;
  • Asmeninė kompetencija.

Socialinėkompetencija:

  • Socio-emocinis jautrumas, žinios ir įgūdžiai: gebėjimas parodyti praktikantams pritarimą ir priėmimą; užtikrinti konfidencialumą ir saugumą;
  • Konfliktų ir problemų sprendimo kompetencija: įgūdis identifikuoti ir padėti;
  • Spręsti dalyvių problemas; išlikti ramiu aštrioje situacijoje;
  • Sugebėjimas bendradarbiavimui ir partnerystei;
  • Vadovavimo žinios ir vadovavimo kompetencija.

Dalykinė kompetencija:

  • Platus bendras išprusimas;
  • Dalykinės žinios;
  • Sugebėjimas reflektuoti;

Didaktinė kompetencija:

  • Struktūravimas kaip mokymosi eigos planavimas;
  • Didaktinis repertuaras ir mokymosi technikos: lankstumas atsakant į besikeičiančius praktikantų poreikius, mokymo ir bendravimo stilius, kuris paskatintų ir naudotų dalyvių idėjas ir įgūdžius;
  • Komunikaciniai sugebėjimai.

Asmeninė kompetencija:

  • autentiškumas ir charizma: neslopinti jausmų ir gebėti juos adekvačiai išreikšti – jausmai labai įtakoja elgesį, todėl reikia sugebėti pažinti emocijas ir parodyti įsijautimą;
  • intelektinis gyvybingumas ir įvairiapusiškumas;
  • dvasinė energija ir žvalumas: entuziazmas dalykui ar tam tikrai sričiai ir gebėjimas tuo sudominti kitus;
  • humoro jausmas.

Pastaraisiais metais vis didesniu iššūkiu šalies aukštosioms mokykloms ir įmonėms/organizacijoms, kuriančioms praktikos vietas studentams, tampa didėjantis užsienio studentų srautas. Kaip rodo ankstesnėse dalyse atlikta analizė, per pastaruosius 9 metus, Lietuvoje studijuojančių/atliekančiųpraktiką užsienio studentų skaičius padidėjo beveik 6 kartus. Studijų tarptautiškumo skatinimo, siekiant gerinti rengiamų specialistų kokybę, pasekmės akivaizdžiai pastebimos analizuojant užsienio studentų skaičiaus kitimo tendencijas Europos Sąjungos ir kitose šalyse.

Siekiant pilnavertiškai dalyvauti bendroje Europinio ir pasaulinio lygio švietimo sistemoje, svarbus šalies įmonių gebėjimas užtikrinti kokybiškas praktikos vietas užsienio šalių studentams. Todėl be nurodytųjų kompetencijų tobulinimo, svarbu numatyti praktikų vadovų užsienio kalbos žinių profesinėje srityje tobulinimo būtinybę ir galimybes.