Pokalbio organizavimas

Bene svarbiausias kandidato parinkimo etapas yra asmeninis pokalbis. Pirmas pokalbis su kandidatu gali daug nulemti, todėl labai svarbu yra iš anksto pasiruošti pokalbiui. Pirmiausia reikia peržiūrėti informaciją apie pareigybinius reikalavimus kandidatui, darbo pobūdį.

Antras pasiruošimo etapas – išanalizuoti visus kandidato pateiktus dokumentus, susipažinti su jo anketa, rekomendacijomis ir kita medžiaga. Būtina apgalvoti, kokios temos turėtų būti svarbiausios būsimame pokalbyje, numatyti klausimus, kurie bus pateikti kandidatui. Reikia suplanuoti laiką, kad jo pakaktų išsamiam pokalbiui. Taip pat reikia paruošti pokalbio aplinką, kad būtų patogu bendrauti, netrugdytų telefono skambučiai ar kiti darbuotojai.

Pokalbis turi vykti dialogo, o ne apklausos forma. Įmonės atstovas turi mokėti klausytis ir įtraukti kandidatą į pokalbį. Pirmiausia pokalbio vedėjas turi pristatyti savo pareigybę įmonėje, jei dalyvauja ir kiti įmonės atstovai, reikia pristatyti ir juos. Pokalbio metu pateikiami klausimai gali būti skirstomi į kelias grupes:

  1. Klausimai apie išsilavinimą, pasiekimus moksle, profesinį pasirengimą. Atsakymai suteikia ne tik informacijos apie akademinius kandidato pasiekimus, bet ir apie tokias savybes, kaip iniciatyvumas, savarankiškumas, sugebėjimas bendrauti ir kt.
  2. Klausimai apie profesinės karjeros siekius. Tai padeda suprasti, kaip kandidatas įsivaizduoja savo profesinę karjerą, kokie yra jo artimesni ir tolimesni profesiniai siekiai. Geriausiai darbuotojas dirba ir yra patenkintas tuomet, kai darbas jam suteikia profesinio augimo ir karjeros galimybes.
  3. Klausimai apie bendravimo ir bendradarbiavimo sugebėjimus, kandidato asmenines ypatybes.

Baigiant pagrindinę pokalbio dalį, kandidatui galima suteikti galimybę papildyti tai, kas jau buvo aptarta. Pokalbio pabaigoje vedėjas turi padėkoti, kad kandidatas atvyko į susitikimą, ir atsisveikinti. Nepatartina iš karto vertinti pokalbio rezultatų, jų neišanalizavus. Nepatariama užbaigiant pokalbį kandidatui sukurti nepagrįstų iliuzijų.

Pravedant pokalbį, reikia atsiminti, kad yra tam tikrų potencialių problemų, kurios gali įtakoti pokalbio efektyvumą ir kurių reikia vengti:

  1. Netinkami klausimai. Reikia užduoti tik su darbu susijusius klausimus.
  2. Pirmo įspūdžio efektas. Tyrimai parodė, kad dažnai per pirmąsias minutes yra susidaroma nuomonė apie kandidatą. Kai taip atsitinka, interviu ėmėjas gali nebekreipti dėmesio į kitą vertingą informaciją.
  3. Interviu ėmėjo dominavimas. Sėkmingas bus tik tas interviu, kai informaciją gauna abi pusės.
  4. Neanalogiškai pateikiami klausimai kandidatams. Kandidatams turi būti užduodami tokie patys klausimai, tokiu pačiu nuoseklumu. Tai sumažins nusiskundimų dėl diskriminavimo tikimybę.
  5. Vidurio tendencija, kai visi kandidatai vertinami vidutiniškai.
  6. Aureolės sukūrimas, tendencingumas, kai vertinama tik keliomis asmeninėmis savybėmis arba pagal išankstinį nusistatymą.
  7. Kontrasto efektas. Kai po pokalbio su keliais ar vienu prastos kvalifikacijos kandidatu, kalbama su geresnės kvalifikacijos asmeniu, susidaro įspūdis, kad jis yra geriausias ir jis vertinamas geriau, nei yra iš tiesų.
  8. Neverbalinė komunikacija.
  9. Panašumo klaida. Vertinimo rezultatas gali priklausyti nuo to, kaip vertintojas suvokia save patį. Jis gali ieškoti kituose savybių, kurias turi pats. Šiuo atveju turintys jo bruožus kandidatai bus vertinami palankiau.